brangsimu

Taip pat žr.: brangsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

brangsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. brangsimas, mot. g. brangsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	brangsimas	brangsimi	brangsima	brangsimos	brangsima	-
kilm.	brangsimo	brangsimų	brangsimos	brangsimų	-	-
naud.	brangsimam	brangsimiems	brangsimai	brangsimoms	-	-
gal.	brangsimą	brangsimus	brangsimą	brangsimas	-	-
įnag.	brangsimu	brangsimais	brangsima	brangsimomis	-	-
viet.	brangsimame	brangsimuose	brangsimoje	brangsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	brangsimasis	brangsimieji	brangsimoji	brangsimosios	-	-
kilm.	brangsimojo	brangsimųjų	brangsimosios	brangsimųjų	-	-
naud.	brangsimajam	brangsimiesiems	brangsimajai	brangsimosioms	-	-
gal.	brangsimąjį	brangsimuosius	brangsimąją	brangsimąsias	-	-
įnag.	brangsimuoju	brangsimaisiais	brangsimąja	brangsimosiomis	-	-
viet.	brangsimajame	brangsimuosiuose	brangsimojoje	brangsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. brangsimas, mot. g. brangsima.

brangsimu

1. tas, kurį brangs

Etimologija

<= brangti, brangsta, brango

---