blokuotus

Taip pat žr.: blokuotųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

blokuotus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. blokuotas, mot. g. blokuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	blokuotas	blokuoti	blokuota	blokuotos	blokuota	-
kilm.	blokuoto	blokuotų	blokuotos	blokuotų	-	-
naud.	blokuotam	blokuotiems	blokuotai	blokuotoms	-	-
gal.	blokuotą	blokuotus	blokuotą	blokuotas	-	-
įnag.	blokuotu	blokuotais	blokuota	blokuotomis	-	-
viet.	blokuotame	blokuotuose	blokuotoje	blokuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	blokuotasis	blokuotieji	blokuotoji	blokuotosios	-	-
kilm.	blokuotojo	blokuotųjų	blokuotosios	blokuotųjų	-	-
naud.	blokuotajam	blokuotiesiems	blokuotajai	blokuotosioms	-	-
gal.	blokuotąjį	blokuotuosius	blokuotąją	blokuotąsias	-	-
įnag.	blokuotuoju	blokuotaisiais	blokuotąja	blokuotosiomis	-	-
viet.	blokuotajame	blokuotuosiuose	blokuotojoje	blokuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. blokuotas, mot. g. blokuota.

Etimologija

<= blokuoti, blokuoja, blokavo

---