blokuotinu

Taip pat žr.: blokuotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

blokuotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. blokuotinas, mot. g. blokuotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	blokuotinas	blokuotini	blokuotina	blokuotinos	blokuotina	-
kilm.	blokuotino	blokuotinų	blokuotinos	blokuotinų	-	-
naud.	blokuotinam	blokuotiniems	blokuotinai	blokuotinoms	-	-
gal.	blokuotiną	blokuotinus	blokuotiną	blokuotinas	-	-
įnag.	blokuotinu	blokuotinais	blokuotina	blokuotinomis	-	-
viet.	blokuotiname	blokuotinuose	blokuotinoje	blokuotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	blokuotinasis	blokuotinieji	blokuotinoji	blokuotinosios	-	-
kilm.	blokuotinojo	blokuotinųjų	blokuotinosios	blokuotinųjų	-	-
naud.	blokuotinajam	blokuotiniesiems	blokuotinajai	blokuotinosioms	-	-
gal.	blokuotinąjį	blokuotinuosius	blokuotinąją	blokuotinąsias	-	-
įnag.	blokuotinuoju	blokuotinaisiais	blokuotinąja	blokuotinosiomis	-	-
viet.	blokuotinajame	blokuotinuosiuose	blokuotinojoje	blokuotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. blokuotinas, mot. g. blokuotina.

Etimologija

<= blokuoti, blokuoja, blokavo

---