blefavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

blefavus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. blefavęs, mot. g. blefavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	blefavęs	blefavę	blefavusi, blefavus	blefavusios	-	blefavę
kilm.	blefavusio	blefavusių	blefavusios	blefavusių	-	-
naud.	blefavusiam	blefavusiems	blefavusiai	blefavusioms	-	-
gal.	blefavusį	blefavusius	blefavusią	blefavusias	-	-
įnag.	blefavusiu	blefavusiais	blefavusia	blefavusiomis	-	-
viet.	blefavusiame	blefavusiuose	blefavusioje	blefavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	blefavusysis	blefavusieji	blefavusioji	blefavusiosios	-	-
kilm.	blefavusiojo	blefavusiųjų	blefavusiosios	blefavusiųjų	-	-
naud.	blefavusiajam	blefavusiesiems	blefavusiajai	blefavusiosioms	-	-
gal.	blefavusįjį	blefavusiuosius	blefavusiąją	blefavusiąsias	-	-
įnag.	blefavusiuoju	blefavusiaisiais	blefavusiąja	blefavusiosiomis	-	-
viet.	blefavusiajame	blefavusiuosiuose	blefavusiojoje	blefavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. blefavęs, mot. g. blefavusi.

Etimologija

<= blefuoti, blefuoja, blefavo

---

Padalyvis

blefavus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: blefuojant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
blefuojant	blefavus	blefuodavus	blefuosiant

• Skiemenys: ble-fa-vus

blefavus

1. susijęs su veiksmu blefuoti

Etimologija

<= blefuoti, blefuoja, blefavo

---