besielgus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

besielgus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. besielgęs, mot. g. besielgusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	besielgęs	besielgę	besielgusi, besielgus	besielgusios	-	besielgę
kilm.	besielgusio	besielgusių	besielgusios	besielgusių	-	-
naud.	besielgusiam	besielgusiems	besielgusiai	besielgusioms	-	-
gal.	besielgusį	besielgusius	besielgusią	besielgusias	-	-
įnag.	besielgusiu	besielgusiais	besielgusia	besielgusiomis	-	-
viet.	besielgusiame	besielgusiuose	besielgusioje	besielgusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	besielgusysis	besielgusieji	besielgusioji	besielgusiosios	-	-
kilm.	besielgusiojo	besielgusiųjų	besielgusiosios	besielgusiųjų	-	-
naud.	besielgusiajam	besielgusiesiems	besielgusiajai	besielgusiosioms	-	-
gal.	besielgusįjį	besielgusiuosius	besielgusiąją	besielgusiąsias	-	-
įnag.	besielgusiuoju	besielgusiaisiais	besielgusiąja	besielgusiosiomis	-	-
viet.	besielgusiajame	besielgusiuosiuose	besielgusiojoje	besielgusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. besielgęs, mot. g. besielgusi.
• Skiemenys: be-si-el-gęs

besielgęs

1. tas kuris elgėsi

Etimologija

<= elgtis, elgiasi, elgėsi

---

Padalyvis

besielgus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: besielgiant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
besielgiant	besielgus	besielgdavus	besielgsiant

• Skiemenys: be-si-el-gus

besielgus

1. susijęs su veiksmu elgtis

Etimologija

<= elgtis, elgiasi, elgėsi

---