bendradarbiautaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bendradarbiautaisiais (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bendradarbiautas, mot. g. bendradarbiauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bendradarbiautas	bendradarbiauti	bendradarbiauta	bendradarbiautos	bendradarbiauta	-
kilm.	bendradarbiauto	bendradarbiautų	bendradarbiautos	bendradarbiautų	-	-
naud.	bendradarbiautam	bendradarbiautiems	bendradarbiautai	bendradarbiautoms	-	-
gal.	bendradarbiautą	bendradarbiautus	bendradarbiautą	bendradarbiautas	-	-
įnag.	bendradarbiautu	bendradarbiautais	bendradarbiauta	bendradarbiautomis	-	-
viet.	bendradarbiautame	bendradarbiautuose	bendradarbiautoje	bendradarbiautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bendradarbiautasis	bendradarbiautieji	bendradarbiautoji	bendradarbiautosios	-	-
kilm.	bendradarbiautojo	bendradarbiautųjų	bendradarbiautosios	bendradarbiautųjų	-	-
naud.	bendradarbiautajam	bendradarbiautiesiems	bendradarbiautajai	bendradarbiautosioms	-	-
gal.	bendradarbiautąjį	bendradarbiautuosius	bendradarbiautąją	bendradarbiautąsias	-	-
įnag.	bendradarbiautuoju	bendradarbiautaisiais	bendradarbiautąja	bendradarbiautosiomis	-	-
viet.	bendradarbiautajame	bendradarbiautuosiuose	bendradarbiautojoje	bendradarbiautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bendradarbiautas, mot. g. bendradarbiauta.
• Skiemenys: bend-ra-dar-biau-tai-siais

bendradarbiautaisiais

1. tas, kurį bendradarbiavo

Etimologija

<= bendradarbiauti, bendradarbiauja, bendradarbiavo <= sudarytas iš dviejų žodžių: bendras + darbas.

---