bendradarbiausimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bendradarbiausimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bendradarbiausimas, mot. g. bendradarbiausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bendradarbiausimas	bendradarbiausimi	bendradarbiausima	bendradarbiausimos	bendradarbiausima	-
kilm.	bendradarbiausimo	bendradarbiausimų	bendradarbiausimos	bendradarbiausimų	-	-
naud.	bendradarbiausimam	bendradarbiausimiems	bendradarbiausimai	bendradarbiausimoms	-	-
gal.	bendradarbiausimą	bendradarbiausimus	bendradarbiausimą	bendradarbiausimas	-	-
įnag.	bendradarbiausimu	bendradarbiausimais	bendradarbiausima	bendradarbiausimomis	-	-
viet.	bendradarbiausimame	bendradarbiausimuose	bendradarbiausimoje	bendradarbiausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bendradarbiausimasis	bendradarbiausimieji	bendradarbiausimoji	bendradarbiausimosios	-	-
kilm.	bendradarbiausimojo	bendradarbiausimųjų	bendradarbiausimosios	bendradarbiausimųjų	-	-
naud.	bendradarbiausimajam	bendradarbiausimiesiems	bendradarbiausimajai	bendradarbiausimosioms	-	-
gal.	bendradarbiausimąjį	bendradarbiausimuosius	bendradarbiausimąją	bendradarbiausimąsias	-	-
įnag.	bendradarbiausimuoju	bendradarbiausimaisiais	bendradarbiausimąja	bendradarbiausimosiomis	-	-
viet.	bendradarbiausimajame	bendradarbiausimuosiuose	bendradarbiausimojoje	bendradarbiausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bendradarbiausimas, mot. g. bendradarbiausima.
• Skiemenys: bend-ra-dar-biau-si-mų-jų

bendradarbiausimųjų

1. tas, kurį bendradarbiaus

Etimologija

<= bendradarbiauti, bendradarbiauja, bendradarbiavo <= sudarytas iš dviejų žodžių: bendras + darbas.

---