bendradarbiaujamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bendradarbiaujamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bendradarbiaujamas, mot. g. bendradarbiaujama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bendradarbiaujamas	bendradarbiaujami	bendradarbiaujama	bendradarbiaujamos	bendradarbiaujama	-
kilm.	bendradarbiaujamo	bendradarbiaujamų	bendradarbiaujamos	bendradarbiaujamų	-	-
naud.	bendradarbiaujamam	bendradarbiaujamiems	bendradarbiaujamai	bendradarbiaujamoms	-	-
gal.	bendradarbiaujamą	bendradarbiaujamus	bendradarbiaujamą	bendradarbiaujamas	-	-
įnag.	bendradarbiaujamu	bendradarbiaujamais	bendradarbiaujama	bendradarbiaujamomis	-	-
viet.	bendradarbiaujamame	bendradarbiaujamuose	bendradarbiaujamoje	bendradarbiaujamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bendradarbiaujamasis	bendradarbiaujamieji	bendradarbiaujamoji	bendradarbiaujamosios	-	-
kilm.	bendradarbiaujamojo	bendradarbiaujamųjų	bendradarbiaujamosios	bendradarbiaujamųjų	-	-
naud.	bendradarbiaujamajam	bendradarbiaujamiesiems	bendradarbiaujamajai	bendradarbiaujamosioms	-	-
gal.	bendradarbiaujamąjį	bendradarbiaujamuosius	bendradarbiaujamąją	bendradarbiaujamąsias	-	-
įnag.	bendradarbiaujamuoju	bendradarbiaujamaisiais	bendradarbiaujamąja	bendradarbiaujamosiomis	-	-
viet.	bendradarbiaujamajame	bendradarbiaujamuosiuose	bendradarbiaujamojoje	bendradarbiaujamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bendradarbiaujamas, mot. g. bendradarbiaujama.
• Skiemenys: bend-ra-dar-biau-ja-mų-jų

bendradarbiaujamųjų

1. tas, kurį bendradarbiauja

Etimologija

<= bendradarbiauti, bendradarbiauja, bendradarbiavo <= sudarytas iš dviejų žodžių: bendras + darbas.

---