bankrutuotu

Taip pat žr.: bankrutuotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bankrutuotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bankrutuotas, mot. g. bankrutuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bankrutuotas	bankrutuoti	bankrutuota	bankrutuotos	bankrutuota	-
kilm.	bankrutuoto	bankrutuotų	bankrutuotos	bankrutuotų	-	-
naud.	bankrutuotam	bankrutuotiems	bankrutuotai	bankrutuotoms	-	-
gal.	bankrutuotą	bankrutuotus	bankrutuotą	bankrutuotas	-	-
įnag.	bankrutuotu	bankrutuotais	bankrutuota	bankrutuotomis	-	-
viet.	bankrutuotame	bankrutuotuose	bankrutuotoje	bankrutuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bankrutuotasis	bankrutuotieji	bankrutuotoji	bankrutuotosios	-	-
kilm.	bankrutuotojo	bankrutuotųjų	bankrutuotosios	bankrutuotųjų	-	-
naud.	bankrutuotajam	bankrutuotiesiems	bankrutuotajai	bankrutuotosioms	-	-
gal.	bankrutuotąjį	bankrutuotuosius	bankrutuotąją	bankrutuotąsias	-	-
įnag.	bankrutuotuoju	bankrutuotaisiais	bankrutuotąja	bankrutuotosiomis	-	-
viet.	bankrutuotajame	bankrutuotuosiuose	bankrutuotojoje	bankrutuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bankrutuotas, mot. g. bankrutuota.

Etimologija

<= bankrutuoti, bankrutuoja, bankrutavo

---