bandytu

Taip pat žr.: bandytų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bandytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bandytas, mot. g. bandyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bandytas	bandyti	bandyta	bandytos	bandyta	-
kilm.	bandyto	bandytų	bandytos	bandytų	-	-
naud.	bandytam	bandytiems	bandytai	bandytoms	-	-
gal.	bandytą	bandytus	bandytą	bandytas	-	-
įnag.	bandytu	bandytais	bandyta	bandytomis	-	-
viet.	bandytame	bandytuose	bandytoje	bandytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bandytasis	bandytieji	bandytoji	bandytosios	-	-
kilm.	bandytojo	bandytųjų	bandytosios	bandytųjų	-	-
naud.	bandytajam	bandytiesiems	bandytajai	bandytosioms	-	-
gal.	bandytąjį	bandytuosius	bandytąją	bandytąsias	-	-
įnag.	bandytuoju	bandytaisiais	bandytąja	bandytosiomis	-	-
viet.	bandytajame	bandytuosiuose	bandytojoje	bandytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bandytas, mot. g. bandyta.

Etimologija

<= bandyti, bando, bandė

---