bandytinu

Taip pat žr.: bandytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bandytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bandytinas, mot. g. bandytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bandytinas	bandytini	bandytina	bandytinos	bandytina	-
kilm.	bandytino	bandytinų	bandytinos	bandytinų	-	-
naud.	bandytinam	bandytiniems	bandytinai	bandytinoms	-	-
gal.	bandytiną	bandytinus	bandytiną	bandytinas	-	-
įnag.	bandytinu	bandytinais	bandytina	bandytinomis	-	-
viet.	bandytiname	bandytinuose	bandytinoje	bandytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bandytinasis	bandytinieji	bandytinoji	bandytinosios	-	-
kilm.	bandytinojo	bandytinųjų	bandytinosios	bandytinųjų	-	-
naud.	bandytinajam	bandytiniesiems	bandytinajai	bandytinosioms	-	-
gal.	bandytinąjį	bandytinuosius	bandytinąją	bandytinąsias	-	-
įnag.	bandytinuoju	bandytinaisiais	bandytinąja	bandytinosiomis	-	-
viet.	bandytinajame	bandytinuosiuose	bandytinojoje	bandytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bandytinas, mot. g. bandytina.

Etimologija

<= bandyti, bando, bandė

---