balansuojamu

Taip pat žr.: balansuojamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

balansuojamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. balansuojamas, mot. g. balansuojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	balansuojamas	balansuojami	balansuojama	balansuojamos	balansuojama	-
kilm.	balansuojamo	balansuojamų	balansuojamos	balansuojamų	-	-
naud.	balansuojamam	balansuojamiems	balansuojamai	balansuojamoms	-	-
gal.	balansuojamą	balansuojamus	balansuojamą	balansuojamas	-	-
įnag.	balansuojamu	balansuojamais	balansuojama	balansuojamomis	-	-
viet.	balansuojamame	balansuojamuose	balansuojamoje	balansuojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	balansuojamasis	balansuojamieji	balansuojamoji	balansuojamosios	-	-
kilm.	balansuojamojo	balansuojamųjų	balansuojamosios	balansuojamųjų	-	-
naud.	balansuojamajam	balansuojamiesiems	balansuojamajai	balansuojamosioms	-	-
gal.	balansuojamąjį	balansuojamuosius	balansuojamąją	balansuojamąsias	-	-
įnag.	balansuojamuoju	balansuojamaisiais	balansuojamąja	balansuojamosiomis	-	-
viet.	balansuojamajame	balansuojamuosiuose	balansuojamojoje	balansuojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. balansuojamas, mot. g. balansuojama.

Etimologija

<= balansuoti, balansuoja, balansavo

---