baigusiu

Taip pat žr.: baigusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

baigusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. baigęs, mot. g. baigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigęs	baigę	baigusi, baigus	baigusios	-	baigę
kilm.	baigusio	baigusių	baigusios	baigusių	-	-
naud.	baigusiam	baigusiems	baigusiai	baigusioms	-	-
gal.	baigusį	baigusius	baigusią	baigusias	-	-
įnag.	baigusiu	baigusiais	baigusia	baigusiomis	-	-
viet.	baigusiame	baigusiuose	baigusioje	baigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigusysis	baigusieji	baigusioji	baigusiosios	-	-
kilm.	baigusiojo	baigusiųjų	baigusiosios	baigusiųjų	-	-
naud.	baigusiajam	baigusiesiems	baigusiajai	baigusiosioms	-	-
gal.	baigusįjį	baigusiuosius	baigusiąją	baigusiąsias	-	-
įnag.	baigusiuoju	baigusiaisiais	baigusiąja	baigusiosiomis	-	-
viet.	baigusiajame	baigusiuosiuose	baigusiojoje	baigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. baigęs, mot. g. baigusi.

Etimologija

<= baigti, baigia, baigė

---