baigtina

Taip pat žr.: baigtiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

baigtina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. baigtinas, mot. g. baigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigtinas	baigtini	baigtina	baigtinos	baigtina	-
kilm.	baigtino	baigtinų	baigtinos	baigtinų	-	-
naud.	baigtinam	baigtiniems	baigtinai	baigtinoms	-	-
gal.	baigtiną	baigtinus	baigtiną	baigtinas	-	-
įnag.	baigtinu	baigtinais	baigtina	baigtinomis	-	-
viet.	baigtiname	baigtinuose	baigtinoje	baigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigtinasis	baigtinieji	baigtinoji	baigtinosios	-	-
kilm.	baigtinojo	baigtinųjų	baigtinosios	baigtinųjų	-	-
naud.	baigtinajam	baigtiniesiems	baigtinajai	baigtinosioms	-	-
gal.	baigtinąjį	baigtinuosius	baigtinąją	baigtinąsias	-	-
įnag.	baigtinuoju	baigtinaisiais	baigtinąja	baigtinosiomis	-	-
viet.	baigtinajame	baigtinuosiuose	baigtinojoje	baigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. baigtinas.

Etimologija

<= baigti, baigia, baigė

---