baigsimąja

Taip pat žr.: baigsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

baigsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. baigsimas, mot. g. baigsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigsimas	baigsimi	baigsima	baigsimos	baigsima	-
kilm.	baigsimo	baigsimų	baigsimos	baigsimų	-	-
naud.	baigsimam	baigsimiems	baigsimai	baigsimoms	-	-
gal.	baigsimą	baigsimus	baigsimą	baigsimas	-	-
įnag.	baigsimu	baigsimais	baigsima	baigsimomis	-	-
viet.	baigsimame	baigsimuose	baigsimoje	baigsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigsimasis	baigsimieji	baigsimoji	baigsimosios	-	-
kilm.	baigsimojo	baigsimųjų	baigsimosios	baigsimųjų	-	-
naud.	baigsimajam	baigsimiesiems	baigsimajai	baigsimosioms	-	-
gal.	baigsimąjį	baigsimuosius	baigsimąją	baigsimąsias	-	-
įnag.	baigsimuoju	baigsimaisiais	baigsimąja	baigsimosiomis	-	-
viet.	baigsimajame	baigsimuosiuose	baigsimojoje	baigsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. baigsimas, mot. g. baigsima.

Etimologija

<= baigti, baigia, baigė

---