baigiama

Taip pat žr.: baigiamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

baigiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. baigiamas, mot. g. baigiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigiamas	baigiami	baigiama	baigiamos	baigiama	-
kilm.	baigiamo	baigiamų	baigiamos	baigiamų	-	-
naud.	baigiamam	baigiamiems	baigiamai	baigiamoms	-	-
gal.	baigiamą	baigiamus	baigiamą	baigiamas	-	-
įnag.	baigiamu	baigiamais	baigiama	baigiamomis	-	-
viet.	baigiamame	baigiamuose	baigiamoje	baigiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	baigiamasis	baigiamieji	baigiamoji	baigiamosios	-	-
kilm.	baigiamojo	baigiamųjų	baigiamosios	baigiamųjų	-	-
naud.	baigiamajam	baigiamiesiems	baigiamajai	baigiamosioms	-	-
gal.	baigiamąjį	baigiamuosius	baigiamąją	baigiamąsias	-	-
įnag.	baigiamuoju	baigiamaisiais	baigiamąja	baigiamosiomis	-	-
viet.	baigiamajame	baigiamuosiuose	baigiamojoje	baigiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. baigiamas.

Etimologija

<= baigti, baigia, baigė

---