badauta

Taip pat žr.: badautą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

badauta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. badautas, mot. g. badauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	badautas	badauti	badauta	badautos	badauta	-
kilm.	badauto	badautų	badautos	badautų	-	-
naud.	badautam	badautiems	badautai	badautoms	-	-
gal.	badautą	badautus	badautą	badautas	-	-
įnag.	badautu	badautais	badauta	badautomis	-	-
viet.	badautame	badautuose	badautoje	badautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	badautasis	badautieji	badautoji	badautosios	-	-
kilm.	badautojo	badautųjų	badautosios	badautųjų	-	-
naud.	badautajam	badautiesiems	badautajai	badautosioms	-	-
gal.	badautąjį	badautuosius	badautąją	badautąsias	-	-
įnag.	badautuoju	badautaisiais	badautąja	badautosiomis	-	-
viet.	badautajame	badautuosiuose	badautojoje	badautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. badautas.

Etimologija

<= badauti, badauja, badavo

---