bąlanti

Taip pat žr.: bąlantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bąlanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bąlantis, mot. g. bąlanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bąląs, bąlantis	bąlą, bąlantys	bąlanti	bąlančios	-	bąlą
kilm.	bąlančio	bąlančių	bąlančios	bąlančių	-	-
naud.	bąlančiam	bąlantiems, bąlantiem	bąlančiai	bąlančioms, bąlančiom	-	-
gal.	bąlantį	bąlančius	bąlančią	bąlančias	-	-
įnag.	bąlančiu	bąlančiais	bąlančia	bąlančiomis	-	-
viet.	bąlančiame, bąlančiam	bąlančiuose, bąlančiuos	bąlančioje, bąlančioj	bąlančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bąlantysis	bąlantieji	bąlančioji	bąlančiosios	-	-
kilm.	bąlančiojo	bąlančiųjų	bąlančiosios	bąlančiųjų	-	-
naud.	bąlančiajam	bąlantiesiems	bąlančiajai	bąlančiosioms	-	-
gal.	bąlantįjį	bąlančiuosius	bąlančiąją	bąlančiąsias	-	-
įnag.	bąlančiuoju	bąlančiaisiais	bąlančiąja	bąlančiosiomis	-	-
viet.	bąlančiajame	bąlančiuosiuose	bąlančiojoje	bąlančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bąlantis.

Etimologija

<= balti, bąla, balo

---