bønn

 Norvegų kalba

Besimeldžiantis žmogus

Tarimas

• TFA: [bøn]

Daiktavardis

bønn (vyr. g.) (mot. g.)

1. • prašymas ^(lt)
   • maldavimas ^(lt)
2. malda ^(lt)

Daiktavardžio „bønn“ formos
Gramatinė giminė Kjønn	Vienaskaita Entall		Daugiskaita Flertall
	Nežymimoji forma Ubestemt	Žymimoji forma Bestemt	Nežymimoji forma Ubestemt	Žymimoji forma Bestemt
Vyriškoji g. Hankjønn	en bønn	bønnen	bønner	bønnene
Moteriškoji g. Hunkjønn	ei bønn	bønna	bønner	bønnene

Etimologija

Iš senovės skandinavų k. bǿn, bón.

Kategorijos

• Magija
• Religija
• Žmogaus gyvenimas

---