auo
Jotvingių kalba[taisyti]
 |
| Vanduo |
Tarimas[taisyti]
- TFA: ['á.uo], ['á.wuo]
Daiktavardis[taisyti]
- vanduo (lt) (sen.)
- vanduo yra neskaičiuojamas, todėl šis žodis dažniausiai vartojamas vienaskaitos forma; daugiskaita vartojama tada, kai kalbama apie vandens telkinius, tėkmes, vandenis (žr. jotvingių k. aunys)
| Daiktavardžio „auo“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | auo | aunys | |
| K. | auns aunis |
auniun̄ | |
| N. | auniu | aunems | |
| G. | aunin̄ | aunin̄s | |
| Įn. | auniu | auneis | |
| Vt. | Vi. | auny | aunysu |
| Kr. | aunyn | aunysna | |
| Gr. | aunypi | aunyspi | |
| Ar. | aunyp | auniump | |
| Š. | auni! | aunys! | |
Etimologija[taisyti]
Narevo žodyne nurodyta rašyba: auu. Etimologija neaiški. Z. Zinkevičiaus teigimu, tai gali būti skolinys iš germanų kalbų (žr. vokiečių k. Aue („pieva“), vidurinės vokiečių aukštaičių k. ouwe („sala, žemuma prie upės“)). Iš kitos pusės, tai gali būti ir savitos darybos žodis, arba radikaliai sutrumpėjusi baltų-slavų prokalbės *wandō forma.