auc

Jotvingių kalba


Burna	Ryklio nasrai	Upės žiotys

Tarimas

TFA: ['áuc]

Daiktavardis

auc (mot. g.)

burna ^(lt) (nau.)
nasrai ^(lt) (nau.)
(upės) žiotys ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „auc“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		auc	aucas
K.		aucas	aucun̄
N.		aucai	aucams
G.		aucan̄	aucan̄s
Įn.		auca	aucams
Vt.	Vi.	aucoj	aucosu
	Kr.	aucan	aucasna
	Gr.	aucopi	aucospi
	Ar.	aucap	aucump
Š.		auca!	aucas!

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų prokalbės *austā, iš baltų-slavų prokalbės *austā, iš indoeuropiečių prokalbės *h₁óh₃s („burna“). Glaudžiai giminiškas prūsų k. āustin („snukis, nasrai“) bei austo („burna“). Taip pat giminiškas lietuvių k. ausčioti, latvių k. aušat („plepėti“), slavų prokalbės *aust(i)i̯a („(upės) žiotys“) ir *austā („burna“).

Kategorijos