atvaišinusią

Taip pat žr.: atvaišinusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvaišinusią (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvaišinęs, mot. g. atvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišinęs	atvaišinę	atvaišinusi, atvaišinus	atvaišinusios	-	atvaišinę
kilm.	atvaišinusio	atvaišinusių	atvaišinusios	atvaišinusių	-	-
naud.	atvaišinusiam	atvaišinusiems	atvaišinusiai	atvaišinusioms	-	-
gal.	atvaišinusį	atvaišinusius	atvaišinusią	atvaišinusias	-	-
įnag.	atvaišinusiu	atvaišinusiais	atvaišinusia	atvaišinusiomis	-	-
viet.	atvaišinusiame	atvaišinusiuose	atvaišinusioje	atvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišinusysis	atvaišinusieji	atvaišinusioji	atvaišinusiosios	-	-
kilm.	atvaišinusiojo	atvaišinusiųjų	atvaišinusiosios	atvaišinusiųjų	-	-
naud.	atvaišinusiajam	atvaišinusiesiems	atvaišinusiajai	atvaišinusiosioms	-	-
gal.	atvaišinusįjį	atvaišinusiuosius	atvaišinusiąją	atvaišinusiąsias	-	-
įnag.	atvaišinusiuoju	atvaišinusiaisiais	atvaišinusiąja	atvaišinusiosiomis	-	-
viet.	atvaišinusiajame	atvaišinusiuosiuose	atvaišinusiojoje	atvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvaišinęs, mot. g. atvaišinusi.

atvaišinusią

1. ta, kuri atvaišino

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---