atvaišintinu

Taip pat žr.: atvaišintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvaišintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvaišintinas, mot. g. atvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintinas	atvaišintini	atvaišintina	atvaišintinos	atvaišintina	-
kilm.	atvaišintino	atvaišintinų	atvaišintinos	atvaišintinų	-	-
naud.	atvaišintinam	atvaišintiniems	atvaišintinai	atvaišintinoms	-	-
gal.	atvaišintiną	atvaišintinus	atvaišintiną	atvaišintinas	-	-
įnag.	atvaišintinu	atvaišintinais	atvaišintina	atvaišintinomis	-	-
viet.	atvaišintiname	atvaišintinuose	atvaišintinoje	atvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintinasis	atvaišintinieji	atvaišintinoji	atvaišintinosios	-	-
kilm.	atvaišintinojo	atvaišintinųjų	atvaišintinosios	atvaišintinųjų	-	-
naud.	atvaišintinajam	atvaišintiniesiems	atvaišintinajai	atvaišintinosioms	-	-
gal.	atvaišintinąjį	atvaišintinuosius	atvaišintinąją	atvaišintinąsias	-	-
įnag.	atvaišintinuoju	atvaišintinaisiais	atvaišintinąja	atvaišintinosiomis	-	-
viet.	atvaišintinajame	atvaišintinuosiuose	atvaišintinojoje	atvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvaišintinas, mot. g. atvaišintina.

atvaišintinu

1. tas, dėl kurio reikia atvaišinti

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---