atvaišinsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvaišinsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvaišinsimas, mot. g. atvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišinsimas	atvaišinsimi	atvaišinsima	atvaišinsimos	atvaišinsima	-
kilm.	atvaišinsimo	atvaišinsimų	atvaišinsimos	atvaišinsimų	-	-
naud.	atvaišinsimam	atvaišinsimiems	atvaišinsimai	atvaišinsimoms	-	-
gal.	atvaišinsimą	atvaišinsimus	atvaišinsimą	atvaišinsimas	-	-
įnag.	atvaišinsimu	atvaišinsimais	atvaišinsima	atvaišinsimomis	-	-
viet.	atvaišinsimame	atvaišinsimuose	atvaišinsimoje	atvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišinsimasis	atvaišinsimieji	atvaišinsimoji	atvaišinsimosios	-	-
kilm.	atvaišinsimojo	atvaišinsimųjų	atvaišinsimosios	atvaišinsimųjų	-	-
naud.	atvaišinsimajam	atvaišinsimiesiems	atvaišinsimajai	atvaišinsimosioms	-	-
gal.	atvaišinsimąjį	atvaišinsimuosius	atvaišinsimąją	atvaišinsimąsias	-	-
įnag.	atvaišinsimuoju	atvaišinsimaisiais	atvaišinsimąja	atvaišinsimosiomis	-	-
viet.	atvaišinsimajame	atvaišinsimuosiuose	atvaišinsimojoje	atvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. atvaišinsima.
• Skiemenys: at-vai-šin-si-mas

atvaišinsimas

1. tas, kurį atvaišins

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---