atvaišindavusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvaišindavusioji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvaišindavęs, mot. g. atvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišindavęs	atvaišindavę	atvaišindavusi, atvaišindavus	atvaišindavusios	-	atvaišindavę
kilm.	atvaišindavusio	atvaišindavusių	atvaišindavusios	atvaišindavusių	-	-
naud.	atvaišindavusiam	atvaišindavusiems	atvaišindavusiai	atvaišindavusioms	-	-
gal.	atvaišindavusį	atvaišindavusius	atvaišindavusią	atvaišindavusias	-	-
įnag.	atvaišindavusiu	atvaišindavusiais	atvaišindavusia	atvaišindavusiomis	-	-
viet.	atvaišindavusiame	atvaišindavusiuose	atvaišindavusioje	atvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišindavusysis	atvaišindavusieji	atvaišindavusioji	atvaišindavusiosios	-	-
kilm.	atvaišindavusiojo	atvaišindavusiųjų	atvaišindavusiosios	atvaišindavusiųjų	-	-
naud.	atvaišindavusiajam	atvaišindavusiesiems	atvaišindavusiajai	atvaišindavusiosioms	-	-
gal.	atvaišindavusįjį	atvaišindavusiuosius	atvaišindavusiąją	atvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	atvaišindavusiuoju	atvaišindavusiaisiais	atvaišindavusiąja	atvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	atvaišindavusiajame	atvaišindavusiuosiuose	atvaišindavusiojoje	atvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvaišindavęs, mot. g. atvaišindavusi.

atvaišindavusioji

1. ta, kuri atvaišindavo

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---