atvaišiną

Taip pat žr.: atvaišina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvaišiną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvaišinantis, mot. g. atvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišinąs, atvaišinantis	atvaišiną, atvaišinantys	atvaišinanti	atvaišinančios	-	atvaišiną
kilm.	atvaišinančio	atvaišinančių	atvaišinančios	atvaišinančių	-	-
naud.	atvaišinančiam	atvaišinantiems, atvaišinantiem	atvaišinančiai	atvaišinančioms, atvaišinančiom	-	-
gal.	atvaišinantį	atvaišinančius	atvaišinančią	atvaišinančias	-	-
įnag.	atvaišinančiu	atvaišinančiais	atvaišinančia	atvaišinančiomis	-	-
viet.	atvaišinančiame, atvaišinančiam	atvaišinančiuose, atvaišinančiuos	atvaišinančioje, atvaišinančioj	atvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišinantysis	atvaišinantieji	atvaišinančioji	atvaišinančiosios	-	-
kilm.	atvaišinančiojo	atvaišinančiųjų	atvaišinančiosios	atvaišinančiųjų	-	-
naud.	atvaišinančiajam	atvaišinantiesiems	atvaišinančiajai	atvaišinančiosioms	-	-
gal.	atvaišinantįjį	atvaišinančiuosius	atvaišinančiąją	atvaišinančiąsias	-	-
įnag.	atvaišinančiuoju	atvaišinančiaisiais	atvaišinančiąja	atvaišinančiosiomis	-	-
viet.	atvaišinančiajame	atvaišinančiuosiuose	atvaišinančiojoje	atvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvaišinantis, mot. g. atvaišinanti.

atvaišiną

1. tas, kuris atvaišina

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---