atsivaišinsiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivaišinsiančiajam (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivaišinsiantis, mot. g. atsivaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišinsiąs, atsivaišinsiantis	atsivaišinsią, atsivaišinsiantys	atsivaišinsianti	atsivaišinsiančios	-	atsivaišinsią
kilm.	atsivaišinsiančio	atsivaišinsiančių	atsivaišinsiančios	atsivaišinsiančių	-	-
naud.	atsivaišinsiančiam	atsivaišinsiantiems, atsivaišinsiantiem	atsivaišinsiančiai	atsivaišinsiančioms, atsivaišinsiančiom	-	-
gal.	atsivaišinsiantį	atsivaišinsiančius	atsivaišinsiančią	atsivaišinsiančias	-	-
įnag.	atsivaišinsiančiu	atsivaišinsiančiais	atsivaišinsiančia	atsivaišinsiančiomis	-	-
viet.	atsivaišinsiančiame, atsivaišinsiančiam	atsivaišinsiančiuose, atsivaišinsiančiuos	atsivaišinsiančioje, atsivaišinsiančioj	atsivaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišinsiantysis	atsivaišinsiantieji	atsivaišinsiančioji	atsivaišinsiančiosios	-	-
kilm.	atsivaišinsiančiojo	atsivaišinsiančiųjų	atsivaišinsiančiosios	atsivaišinsiančiųjų	-	-
naud.	atsivaišinsiančiajam	atsivaišinsiantiesiems	atsivaišinsiančiajai	atsivaišinsiančiosioms	-	-
gal.	atsivaišinsiantįjį	atsivaišinsiančiuosius	atsivaišinsiančiąją	atsivaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	atsivaišinsiančiuoju	atsivaišinsiančiaisiais	atsivaišinsiančiąja	atsivaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	atsivaišinsiančiajame	atsivaišinsiančiuosiuose	atsivaišinsiančiojoje	atsivaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivaišinsiantis, mot. g. atsivaišinsianti.

atsivaišinsiančiajam

1. tas, kuris atsivaišins

Etimologija

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---