atsivaišinimų

Taip pat žr.: atsivaišinimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsivaišinimų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsivaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišinimas	atsivaišinimai
kilm.	atsivaišinimo	atsivaišinimų
naud.	atsivaišinimui	atsivaišinimams
gal.	atsivaišinimą	atsivaišinimus
įnag.	atsivaišinimu	atsivaišinimais
viet.	atsivaišinime	atsivaišinimuose
šauksm.	atsivaišinime	atsivaišinimai

• žr. pagr. f. atsivaišinimas

atsivaišinimų

1. žr. veiksmas atsivaišinti

Etimologija

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---