atsivaišinamu

Taip pat žr.: atsivaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivaišinamas, mot. g. atsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišinamas	atsivaišinami	atsivaišinama	atsivaišinamos	atsivaišinama	-
kilm.	atsivaišinamo	atsivaišinamų	atsivaišinamos	atsivaišinamų	-	-
naud.	atsivaišinamam	atsivaišinamiems	atsivaišinamai	atsivaišinamoms	-	-
gal.	atsivaišinamą	atsivaišinamus	atsivaišinamą	atsivaišinamas	-	-
įnag.	atsivaišinamu	atsivaišinamais	atsivaišinama	atsivaišinamomis	-	-
viet.	atsivaišinamame	atsivaišinamuose	atsivaišinamoje	atsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišinamasis	atsivaišinamieji	atsivaišinamoji	atsivaišinamosios	-	-
kilm.	atsivaišinamojo	atsivaišinamųjų	atsivaišinamosios	atsivaišinamųjų	-	-
naud.	atsivaišinamajam	atsivaišinamiesiems	atsivaišinamajai	atsivaišinamosioms	-	-
gal.	atsivaišinamąjį	atsivaišinamuosius	atsivaišinamąją	atsivaišinamąsias	-	-
įnag.	atsivaišinamuoju	atsivaišinamaisiais	atsivaišinamąja	atsivaišinamosiomis	-	-
viet.	atsivaišinamajame	atsivaišinamuosiuose	atsivaišinamojoje	atsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivaišinamas, mot. g. atsivaišinama.

atsivaišinamu

1. tas, kurį atsivaišina

Etimologija

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---