atsitikinusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikinusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikinęs, mot. g. atsitikinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinęs	atsitikinę	atsitikinusi, atsitikinus	atsitikinusios	-	atsitikinę
kilm.	atsitikinusio	atsitikinusių	atsitikinusios	atsitikinusių	-	-
naud.	atsitikinusiam	atsitikinusiems	atsitikinusiai	atsitikinusioms	-	-
gal.	atsitikinusį	atsitikinusius	atsitikinusią	atsitikinusias	-	-
įnag.	atsitikinusiu	atsitikinusiais	atsitikinusia	atsitikinusiomis	-	-
viet.	atsitikinusiame	atsitikinusiuose	atsitikinusioje	atsitikinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinusysis	atsitikinusieji	atsitikinusioji	atsitikinusiosios	-	-
kilm.	atsitikinusiojo	atsitikinusiųjų	atsitikinusiosios	atsitikinusiųjų	-	-
naud.	atsitikinusiajam	atsitikinusiesiems	atsitikinusiajai	atsitikinusiosioms	-	-
gal.	atsitikinusįjį	atsitikinusiuosius	atsitikinusiąją	atsitikinusiąsias	-	-
įnag.	atsitikinusiuoju	atsitikinusiaisiais	atsitikinusiąja	atsitikinusiosiomis	-	-
viet.	atsitikinusiajame	atsitikinusiuosiuose	atsitikinusiojoje	atsitikinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikinęs, mot. g. atsitikinusi.
• Skiemenys: at-si-ti-ki-nu-sį

atsitikinusį

1. tas, kuris atsitikino

Etimologija

<= atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---