atsitikinsimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikinsimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikinsimas, mot. g. atsitikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinsimas	atsitikinsimi	atsitikinsima	atsitikinsimos	atsitikinsima	-
kilm.	atsitikinsimo	atsitikinsimų	atsitikinsimos	atsitikinsimų	-	-
naud.	atsitikinsimam	atsitikinsimiems	atsitikinsimai	atsitikinsimoms	-	-
gal.	atsitikinsimą	atsitikinsimus	atsitikinsimą	atsitikinsimas	-	-
įnag.	atsitikinsimu	atsitikinsimais	atsitikinsima	atsitikinsimomis	-	-
viet.	atsitikinsimame	atsitikinsimuose	atsitikinsimoje	atsitikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinsimasis	atsitikinsimieji	atsitikinsimoji	atsitikinsimosios	-	-
kilm.	atsitikinsimojo	atsitikinsimųjų	atsitikinsimosios	atsitikinsimųjų	-	-
naud.	atsitikinsimajam	atsitikinsimiesiems	atsitikinsimajai	atsitikinsimosioms	-	-
gal.	atsitikinsimąjį	atsitikinsimuosius	atsitikinsimąją	atsitikinsimąsias	-	-
įnag.	atsitikinsimuoju	atsitikinsimaisiais	atsitikinsimąja	atsitikinsimosiomis	-	-
viet.	atsitikinsimajame	atsitikinsimuosiuose	atsitikinsimojoje	atsitikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikinsimas, mot. g. atsitikinsima.
• Skiemenys: at-si-ti-kin-si-mą-jį

atsitikinsimąjį

1. tas, kurį atsitikins

Etimologija

<= atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---