atsitikinsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsitikinsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsitikinsiantis, mot. g. atsitikinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinsiąs, atsitikinsiantis	atsitikinsią, atsitikinsiantys	atsitikinsianti	atsitikinsiančios	-	atsitikinsią
kilm.	atsitikinsiančio	atsitikinsiančių	atsitikinsiančios	atsitikinsiančių	-	-
naud.	atsitikinsiančiam	atsitikinsiantiems, atsitikinsiantiem	atsitikinsiančiai	atsitikinsiančioms, atsitikinsiančiom	-	-
gal.	atsitikinsiantį	atsitikinsiančius	atsitikinsiančią	atsitikinsiančias	-	-
įnag.	atsitikinsiančiu	atsitikinsiančiais	atsitikinsiančia	atsitikinsiančiomis	-	-
viet.	atsitikinsiančiame, atsitikinsiančiam	atsitikinsiančiuose, atsitikinsiančiuos	atsitikinsiančioje, atsitikinsiančioj	atsitikinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsitikinsiantysis	atsitikinsiantieji	atsitikinsiančioji	atsitikinsiančiosios	-	-
kilm.	atsitikinsiančiojo	atsitikinsiančiųjų	atsitikinsiančiosios	atsitikinsiančiųjų	-	-
naud.	atsitikinsiančiajam	atsitikinsiantiesiems	atsitikinsiančiajai	atsitikinsiančiosioms	-	-
gal.	atsitikinsiantįjį	atsitikinsiančiuosius	atsitikinsiančiąją	atsitikinsiančiąsias	-	-
įnag.	atsitikinsiančiuoju	atsitikinsiančiaisiais	atsitikinsiančiąja	atsitikinsiančiosiomis	-	-
viet.	atsitikinsiančiajame	atsitikinsiančiuosiuose	atsitikinsiančiojoje	atsitikinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsitikinsiantis, mot. g. atsitikinsianti.
• Skiemenys: at-si-ti-kin-sian-čių-jų

atsitikinsiančiųjų

1. tas, kuris atsitikins

Etimologija

<= atsitikinti, atsitikina, atsitikino <= at- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---