atsisapnuosimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsisapnuosimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsisapnuosimas, mot. g. atsisapnuosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsisapnuosimas	atsisapnuosimi	atsisapnuosima	atsisapnuosimos	atsisapnuosima	-
kilm.	atsisapnuosimo	atsisapnuosimų	atsisapnuosimos	atsisapnuosimų	-	-
naud.	atsisapnuosimam	atsisapnuosimiems	atsisapnuosimai	atsisapnuosimoms	-	-
gal.	atsisapnuosimą	atsisapnuosimus	atsisapnuosimą	atsisapnuosimas	-	-
įnag.	atsisapnuosimu	atsisapnuosimais	atsisapnuosima	atsisapnuosimomis	-	-
viet.	atsisapnuosimame	atsisapnuosimuose	atsisapnuosimoje	atsisapnuosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsisapnuosimasis	atsisapnuosimieji	atsisapnuosimoji	atsisapnuosimosios	-	-
kilm.	atsisapnuosimojo	atsisapnuosimųjų	atsisapnuosimosios	atsisapnuosimųjų	-	-
naud.	atsisapnuosimajam	atsisapnuosimiesiems	atsisapnuosimajai	atsisapnuosimosioms	-	-
gal.	atsisapnuosimąjį	atsisapnuosimuosius	atsisapnuosimąją	atsisapnuosimąsias	-	-
įnag.	atsisapnuosimuoju	atsisapnuosimaisiais	atsisapnuosimąja	atsisapnuosimosiomis	-	-
viet.	atsisapnuosimajame	atsisapnuosimuosiuose	atsisapnuosimojoje	atsisapnuosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsisapnuosimas, mot. g. atsisapnuosima.
• Skiemenys: at-si-sap-nuo-si-ma-jam

atsisapnuosimajam

1. tas, kurį atsisapnuos

Etimologija

<= atsisapnuoti, atsisapnuoja, atsisapnavo <= at- + sangrž. si- + sapnuoti, sapnuoja, sapnavo <= Iš daiktavardžio sapnas.

---