atsimynęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimynęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimynęs, mot. g. atsimynusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimynęs	atsimynę	atsimynusi, atsimynus	atsimynusios	-	atsimynę
kilm.	atsimynusio	atsimynusių	atsimynusios	atsimynusių	-	-
naud.	atsimynusiam	atsimynusiems	atsimynusiai	atsimynusioms	-	-
gal.	atsimynusį	atsimynusius	atsimynusią	atsimynusias	-	-
įnag.	atsimynusiu	atsimynusiais	atsimynusia	atsimynusiomis	-	-
viet.	atsimynusiame	atsimynusiuose	atsimynusioje	atsimynusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimynusysis	atsimynusieji	atsimynusioji	atsimynusiosios	-	-
kilm.	atsimynusiojo	atsimynusiųjų	atsimynusiosios	atsimynusiųjų	-	-
naud.	atsimynusiajam	atsimynusiesiems	atsimynusiajai	atsimynusiosioms	-	-
gal.	atsimynusįjį	atsimynusiuosius	atsimynusiąją	atsimynusiąsias	-	-
įnag.	atsimynusiuoju	atsimynusiaisiais	atsimynusiąja	atsimynusiosiomis	-	-
viet.	atsimynusiajame	atsimynusiuosiuose	atsimynusiojoje	atsimynusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. atsimynusi.
• Skiemenys: at-si-my-nęs

atsimynęs

1. tas kuris atsimynė

Etimologija

<= atsiminti, atsimina, atsimynė

---