atsimąstysimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimąstysimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimąstysimas, mot. g. atsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstysimas	atsimąstysimi	atsimąstysima	atsimąstysimos	atsimąstysima	-
kilm.	atsimąstysimo	atsimąstysimų	atsimąstysimos	atsimąstysimų	-	-
naud.	atsimąstysimam	atsimąstysimiems	atsimąstysimai	atsimąstysimoms	-	-
gal.	atsimąstysimą	atsimąstysimus	atsimąstysimą	atsimąstysimas	-	-
įnag.	atsimąstysimu	atsimąstysimais	atsimąstysima	atsimąstysimomis	-	-
viet.	atsimąstysimame	atsimąstysimuose	atsimąstysimoje	atsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstysimasis	atsimąstysimieji	atsimąstysimoji	atsimąstysimosios	-	-
kilm.	atsimąstysimojo	atsimąstysimųjų	atsimąstysimosios	atsimąstysimųjų	-	-
naud.	atsimąstysimajam	atsimąstysimiesiems	atsimąstysimajai	atsimąstysimosioms	-	-
gal.	atsimąstysimąjį	atsimąstysimuosius	atsimąstysimąją	atsimąstysimąsias	-	-
įnag.	atsimąstysimuoju	atsimąstysimaisiais	atsimąstysimąja	atsimąstysimosiomis	-	-
viet.	atsimąstysimajame	atsimąstysimuosiuose	atsimąstysimojoje	atsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstysimas, mot. g. atsimąstysima.
• Skiemenys: at-si-mąs-ty-si-mų

atsimąstysimų

1. tas, kurį atsimąstys

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---