atsimąstysiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimąstysiančiajam (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimąstysiantis, mot. g. atsimąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstysiąs, atsimąstysiantis	atsimąstysią, atsimąstysiantys	atsimąstysianti	atsimąstysiančios	-	atsimąstysią
kilm.	atsimąstysiančio	atsimąstysiančių	atsimąstysiančios	atsimąstysiančių	-	-
naud.	atsimąstysiančiam	atsimąstysiantiems, atsimąstysiantiem	atsimąstysiančiai	atsimąstysiančioms, atsimąstysiančiom	-	-
gal.	atsimąstysiantį	atsimąstysiančius	atsimąstysiančią	atsimąstysiančias	-	-
įnag.	atsimąstysiančiu	atsimąstysiančiais	atsimąstysiančia	atsimąstysiančiomis	-	-
viet.	atsimąstysiančiame, atsimąstysiančiam	atsimąstysiančiuose, atsimąstysiančiuos	atsimąstysiančioje, atsimąstysiančioj	atsimąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstysiantysis	atsimąstysiantieji	atsimąstysiančioji	atsimąstysiančiosios	-	-
kilm.	atsimąstysiančiojo	atsimąstysiančiųjų	atsimąstysiančiosios	atsimąstysiančiųjų	-	-
naud.	atsimąstysiančiajam	atsimąstysiantiesiems	atsimąstysiančiajai	atsimąstysiančiosioms	-	-
gal.	atsimąstysiantįjį	atsimąstysiančiuosius	atsimąstysiančiąją	atsimąstysiančiąsias	-	-
įnag.	atsimąstysiančiuoju	atsimąstysiančiaisiais	atsimąstysiančiąja	atsimąstysiančiosiomis	-	-
viet.	atsimąstysiančiajame	atsimąstysiančiuosiuose	atsimąstysiančiojoje	atsimąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstysiantis, mot. g. atsimąstysianti.
• Skiemenys: at-si-mąs-ty-sian-čia-jam

atsimąstysiančiajam

1. tas, kuris atsimąstys

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---