atsimąstomam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimąstomam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimąstomas, mot. g. atsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstomas	atsimąstomi	atsimąstoma	atsimąstomos	atsimąstoma	-
kilm.	atsimąstomo	atsimąstomų	atsimąstomos	atsimąstomų	-	-
naud.	atsimąstomam	atsimąstomiems	atsimąstomai	atsimąstomoms	-	-
gal.	atsimąstomą	atsimąstomus	atsimąstomą	atsimąstomas	-	-
įnag.	atsimąstomu	atsimąstomais	atsimąstoma	atsimąstomomis	-	-
viet.	atsimąstomame	atsimąstomuose	atsimąstomoje	atsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstomasis	atsimąstomieji	atsimąstomoji	atsimąstomosios	-	-
kilm.	atsimąstomojo	atsimąstomųjų	atsimąstomosios	atsimąstomųjų	-	-
naud.	atsimąstomajam	atsimąstomiesiems	atsimąstomajai	atsimąstomosioms	-	-
gal.	atsimąstomąjį	atsimąstomuosius	atsimąstomąją	atsimąstomąsias	-	-
įnag.	atsimąstomuoju	atsimąstomaisiais	atsimąstomąja	atsimąstomosiomis	-	-
viet.	atsimąstomajame	atsimąstomuosiuose	atsimąstomojoje	atsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstomas, mot. g. atsimąstoma.
• Skiemenys: at-si-mąs-to-mam

atsimąstomam

1. tas, kurį atsimąsto

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---