atsikėlusi

Taip pat žr.: atsikėlusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsikėlusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsikėlęs, mot. g. atsikėlusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikėlęs	atsikėlę	atsikėlusi, atsikėlus	atsikėlusios	-	atsikėlę
kilm.	atsikėlusio	atsikėlusių	atsikėlusios	atsikėlusių	-	-
naud.	atsikėlusiam	atsikėlusiems	atsikėlusiai	atsikėlusioms	-	-
gal.	atsikėlusį	atsikėlusius	atsikėlusią	atsikėlusias	-	-
įnag.	atsikėlusiu	atsikėlusiais	atsikėlusia	atsikėlusiomis	-	-
viet.	atsikėlusiame	atsikėlusiuose	atsikėlusioje	atsikėlusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikėlusysis	atsikėlusieji	atsikėlusioji	atsikėlusiosios	-	-
kilm.	atsikėlusiojo	atsikėlusiųjų	atsikėlusiosios	atsikėlusiųjų	-	-
naud.	atsikėlusiajam	atsikėlusiesiems	atsikėlusiajai	atsikėlusiosioms	-	-
gal.	atsikėlusįjį	atsikėlusiuosius	atsikėlusiąją	atsikėlusiąsias	-	-
įnag.	atsikėlusiuoju	atsikėlusiaisiais	atsikėlusiąja	atsikėlusiosiomis	-	-
viet.	atsikėlusiajame	atsikėlusiuosiuose	atsikėlusiojoje	atsikėlusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsikėlęs.
• Skiemenys: at-si-kė-lu-si

atsikėlusi

1. ta kuri atsikėlė

Etimologija

<= atsikelti, atsikelia, atsikėlė

---