atsigirdinčia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigirdinčia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdintis, mot. g. atsigirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdintis, atsigirdįs	atsigirdintys, atsigirdį	atsigirdinti	atsigirdinčios	-	atsigirdį
kilm.	atsigirdinčio	atsigirdinčių	atsigirdinčios	atsigirdinčių	-	-
naud.	atsigirdinčiam	atsigirdintiems, atsigirdintiem	atsigirdinčiai	atsigirdinčioms	-	-
gal.	atsigirdintį	atsigirdinčius	atsigirdinčią	atsigirdinčias	-	-
įnag.	atsigirdinčiu	atsigirdinčiais	atsigirdinčia	atsigirdinčiomis	-	-
viet.	atsigirdinčiame, atsigirdinčiam	atsigirdinčiuose, atsigirdinčiuos	atsigirdinčioje, atsigirdinčioj	atsigirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdintysis	atsigirdintieji	atsigirdinčioji	atsigirdinčiosios	-	-
kilm.	atsigirdinčiojo	atsigirdinčiųjų	atsigirdinčiosios	atsigirdinčiųjų	-	-
naud.	atsigirdinčiajam	atsigirdintiesiems	atsigirdinčiajai	atsigirdinčiosioms	-	-
gal.	atsigirdintįjį	atsigirdinčiuosius	atsigirdinčiąją	atsigirdinčiąsias	-	-
įnag.	atsigirdinčiuoju	atsigirdinčiaisiais	atsigirdinčiąja	atsigirdinčiosiomis	-	-
viet.	atsigirdinčajame	atsigirdinčiuosiuose	atsigirdinčiojoje	atsigirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdintis, mot. g. atsigirdinti.
• Skiemenys: at-si-gir-din-čia

atsigirdinčia

1. ta, kuri atsigirdi

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---