atsigirdėsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigirdėsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėsiantis, mot. g. atsigirdėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėsiąs, atsigirdėsiantis	atsigirdėsią, atsigirdėsiantys	atsigirdėsianti	atsigirdėsiančios	-	atsigirdėsią
kilm.	atsigirdėsiančio	atsigirdėsiančių	atsigirdėsiančios	atsigirdėsiančių	-	-
naud.	atsigirdėsiančiam	atsigirdėsiantiems, atsigirdėsiantiem	atsigirdėsiančiai	atsigirdėsiančioms, atsigirdėsiančiom	-	-
gal.	atsigirdėsiantį	atsigirdėsiančius	atsigirdėsiančią	atsigirdėsiančias	-	-
įnag.	atsigirdėsiančiu	atsigirdėsiančiais	atsigirdėsiančia	atsigirdėsiančiomis	-	-
viet.	atsigirdėsiančiame, atsigirdėsiančiam	atsigirdėsiančiuose, atsigirdėsiančiuos	atsigirdėsiančioje, atsigirdėsiančioj	atsigirdėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėsiantysis	atsigirdėsiantieji	atsigirdėsiančioji	atsigirdėsiančiosios	-	-
kilm.	atsigirdėsiančiojo	atsigirdėsiančiųjų	atsigirdėsiančiosios	atsigirdėsiančiųjų	-	-
naud.	atsigirdėsiančiajam	atsigirdėsiantiesiems	atsigirdėsiančiajai	atsigirdėsiančiosioms	-	-
gal.	atsigirdėsiantįjį	atsigirdėsiančiuosius	atsigirdėsiančiąją	atsigirdėsiančiąsias	-	-
įnag.	atsigirdėsiančiuoju	atsigirdėsiančiaisiais	atsigirdėsiančiąja	atsigirdėsiančiosiomis	-	-
viet.	atsigirdėsiančiajame	atsigirdėsiančiuosiuose	atsigirdėsiančiojoje	atsigirdėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdėsiantis, mot. g. atsigirdėsianti.
• Skiemenys: at-si-gir-dė-sian-čiu

atsigirdėsiančiu

1. tas, kuris atsigirdės

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---