atsigirdėjusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigirdėjusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėjęs, mot. g. atsigirdėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėjęs	atsigirdėję	atsigirdėjusi, atsigirdėjus	atsigirdėjusios	-	atsigirdėję
kilm.	atsigirdėjusio	atsigirdėjusių	atsigirdėjusios	atsigirdėjusių	-	-
naud.	atsigirdėjusiam	atsigirdėjusiems	atsigirdėjusiai	atsigirdėjusioms	-	-
gal.	atsigirdėjusį	atsigirdėjusius	atsigirdėjusią	atsigirdėjusias	-	-
įnag.	atsigirdėjusiu	atsigirdėjusiais	atsigirdėjusia	atsigirdėjusiomis	-	-
viet.	atsigirdėjusiame	atsigirdėjusiuose	atsigirdėjusioje	atsigirdėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėjusysis	atsigirdėjusieji	atsigirdėjusioji	atsigirdėjusiosios	-	-
kilm.	atsigirdėjusiojo	atsigirdėjusiųjų	atsigirdėjusiosios	atsigirdėjusiųjų	-	-
naud.	atsigirdėjusiajam	atsigirdėjusiesiems	atsigirdėjusiajai	atsigirdėjusiosioms	-	-
gal.	atsigirdėjusįjį	atsigirdėjusiuosius	atsigirdėjusiąją	atsigirdėjusiąsias	-	-
įnag.	atsigirdėjusiuoju	atsigirdėjusiaisiais	atsigirdėjusiąja	atsigirdėjusiosiomis	-	-
viet.	atsigirdėjusiajame	atsigirdėjusiuosiuose	atsigirdėjusiojoje	atsigirdėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdėjęs, mot. g. atsigirdėjusi.
• Skiemenys: at-si-gir-dė-ju-sius

atsigirdėjusius

1. tas, kuris atsigirdėjo

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---