atsigirdėdavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigirdėdavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėdavęs, mot. g. atsigirdėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėdavęs	atsigirdėdavę	atsigirdėdavusi, atsigirdėdavus	atsigirdėdavusios	-	atsigirdėdavę
kilm.	atsigirdėdavusio	atsigirdėdavusių	atsigirdėdavusios	atsigirdėdavusių	-	-
naud.	atsigirdėdavusiam	atsigirdėdavusiems	atsigirdėdavusiai	atsigirdėdavusioms	-	-
gal.	atsigirdėdavusį	atsigirdėdavusius	atsigirdėdavusią	atsigirdėdavusias	-	-
įnag.	atsigirdėdavusiu	atsigirdėdavusiais	atsigirdėdavusia	atsigirdėdavusiomis	-	-
viet.	atsigirdėdavusiame	atsigirdėdavusiuose	atsigirdėdavusioje	atsigirdėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėdavusysis	atsigirdėdavusieji	atsigirdėdavusioji	atsigirdėdavusiosios	-	-
kilm.	atsigirdėdavusiojo	atsigirdėdavusiųjų	atsigirdėdavusiosios	atsigirdėdavusiųjų	-	-
naud.	atsigirdėdavusiajam	atsigirdėdavusiesiems	atsigirdėdavusiajai	atsigirdėdavusiosioms	-	-
gal.	atsigirdėdavusįjį	atsigirdėdavusiuosius	atsigirdėdavusiąją	atsigirdėdavusiąsias	-	-
įnag.	atsigirdėdavusiuoju	atsigirdėdavusiaisiais	atsigirdėdavusiąja	atsigirdėdavusiosiomis	-	-
viet.	atsigirdėdavusiajame	atsigirdėdavusiuosiuose	atsigirdėdavusiojoje	atsigirdėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdėdavęs, mot. g. atsigirdėdavusi.
• Skiemenys: at-si-gir-dė-da-vu-siu

atsigirdėdavusiu

1. tas, kuris atsigirdėdavo

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---