atsiginčytino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiginčytino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiginčytinas, mot. g. atsiginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčytinas	atsiginčytini	atsiginčytina	atsiginčytinos	atsiginčytina	-
kilm.	atsiginčytino	atsiginčytinų	atsiginčytinos	atsiginčytinų	-	-
naud.	atsiginčytinam	atsiginčytiniems	atsiginčytinai	atsiginčytinoms	-	-
gal.	atsiginčytiną	atsiginčytinus	atsiginčytiną	atsiginčytinas	-	-
įnag.	atsiginčytinu	atsiginčytinais	atsiginčytina	atsiginčytinomis	-	-
viet.	atsiginčytiname	atsiginčytinuose	atsiginčytinoje	atsiginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčytinasis	atsiginčytinieji	atsiginčytinoji	atsiginčytinosios	-	-
kilm.	atsiginčytinojo	atsiginčytinųjų	atsiginčytinosios	atsiginčytinųjų	-	-
naud.	atsiginčytinajam	atsiginčytiniesiems	atsiginčytinajai	atsiginčytinosioms	-	-
gal.	atsiginčytinąjį	atsiginčytinuosius	atsiginčytinąją	atsiginčytinąsias	-	-
įnag.	atsiginčytinuoju	atsiginčytinaisiais	atsiginčytinąja	atsiginčytinosiomis	-	-
viet.	atsiginčytinajame	atsiginčytinuosiuose	atsiginčytinojoje	atsiginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiginčytinas, mot. g. atsiginčytina.
• Skiemenys: at-si-gin-čy-ti-no

atsiginčytino

1. tas, dėl kurio reikia atsiginčyti

Etimologija

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---