atsiginčytųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiginčytųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiginčytas, mot. g. atsiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčytas	atsiginčyti	atsiginčyta	atsiginčytos	atsiginčyta	-
kilm.	atsiginčyto	atsiginčytų	atsiginčytos	atsiginčytų	-	-
naud.	atsiginčytam	atsiginčytiems	atsiginčytai	atsiginčytoms	-	-
gal.	atsiginčytą	atsiginčytus	atsiginčytą	atsiginčytas	-	-
įnag.	atsiginčytu	atsiginčytais	atsiginčyta	atsiginčytomis	-	-
viet.	atsiginčytame	atsiginčytuose	atsiginčytoje	atsiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčytasis	atsiginčytieji	atsiginčytoji	atsiginčytosios	-	-
kilm.	atsiginčytojo	atsiginčytųjų	atsiginčytosios	atsiginčytųjų	-	-
naud.	atsiginčytajam	atsiginčytiesiems	atsiginčytajai	atsiginčytosioms	-	-
gal.	atsiginčytąjį	atsiginčytuosius	atsiginčytąją	atsiginčytąsias	-	-
įnag.	atsiginčytuoju	atsiginčytaisiais	atsiginčytąja	atsiginčytosiomis	-	-
viet.	atsiginčytajame	atsiginčytuosiuose	atsiginčytojoje	atsiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiginčytas, mot. g. atsiginčyta.
• Skiemenys: at-si-gin-čy-tų-jų

atsiginčytųjų

1. tas, kurį atsiginčijo

Etimologija

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---