atsiginčysimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiginčysimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiginčysimas, mot. g. atsiginčysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčysimas	atsiginčysimi	atsiginčysima	atsiginčysimos	atsiginčysima	-
kilm.	atsiginčysimo	atsiginčysimų	atsiginčysimos	atsiginčysimų	-	-
naud.	atsiginčysimam	atsiginčysimiems	atsiginčysimai	atsiginčysimoms	-	-
gal.	atsiginčysimą	atsiginčysimus	atsiginčysimą	atsiginčysimas	-	-
įnag.	atsiginčysimu	atsiginčysimais	atsiginčysima	atsiginčysimomis	-	-
viet.	atsiginčysimame	atsiginčysimuose	atsiginčysimoje	atsiginčysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčysimasis	atsiginčysimieji	atsiginčysimoji	atsiginčysimosios	-	-
kilm.	atsiginčysimojo	atsiginčysimųjų	atsiginčysimosios	atsiginčysimųjų	-	-
naud.	atsiginčysimajam	atsiginčysimiesiems	atsiginčysimajai	atsiginčysimosioms	-	-
gal.	atsiginčysimąjį	atsiginčysimuosius	atsiginčysimąją	atsiginčysimąsias	-	-
įnag.	atsiginčysimuoju	atsiginčysimaisiais	atsiginčysimąja	atsiginčysimosiomis	-	-
viet.	atsiginčysimajame	atsiginčysimuosiuose	atsiginčysimojoje	atsiginčysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiginčysimas, mot. g. atsiginčysima.
• Skiemenys: at-si-gin-čy-si-mų-jų

atsiginčysimųjų

1. tas, kurį atsiginčys

Etimologija

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---