atsiginčijančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiginčijančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiginčijantis, mot. g. atsiginčijanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčijąs, atsiginčijantis	atsiginčiją, atsiginčijantys	atsiginčijanti	atsiginčijančios	-	atsiginčiją
kilm.	atsiginčijančio	atsiginčijančių	atsiginčijančios	atsiginčijančių	-	-
naud.	atsiginčijančiam	atsiginčijantiems, atsiginčijantiem	atsiginčijančiai	atsiginčijančioms, atsiginčijančiom	-	-
gal.	atsiginčijantį	atsiginčijančius	atsiginčijančią	atsiginčijančias	-	-
įnag.	atsiginčijančiu	atsiginčijančiais	atsiginčijančia	atsiginčijančiomis	-	-
viet.	atsiginčijančiame, atsiginčijančiam	atsiginčijančiuose, atsiginčijančiuos	atsiginčijančioje, atsiginčijančioj	atsiginčijančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčijantysis	atsiginčijantieji	atsiginčijančioji	atsiginčijančiosios	-	-
kilm.	atsiginčijančiojo	atsiginčijančiųjų	atsiginčijančiosios	atsiginčijančiųjų	-	-
naud.	atsiginčijančiajam	atsiginčijantiesiems	atsiginčijančiajai	atsiginčijančiosioms	-	-
gal.	atsiginčijantįjį	atsiginčijančiuosius	atsiginčijančiąją	atsiginčijančiąsias	-	-
įnag.	atsiginčijančiuoju	atsiginčijančiaisiais	atsiginčijančiąja	atsiginčijančiosiomis	-	-
viet.	atsiginčijančiajame	atsiginčijančiuosiuose	atsiginčijančiojoje	atsiginčijančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiginčijantis, mot. g. atsiginčijanti.
• Skiemenys: at-si-gin-či-jan-čiu

atsiginčijančiu

1. tas, kuris atsiginčija

Etimologija

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---