atsigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigertas, mot. g. atsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigertas	atsigerti	atsigerta	atsigertos	atsigerta	-
kilm.	atsigerto	atsigertų	atsigertos	atsigertų	-	-
naud.	atsigertam	atsigertiems	atsigertai	atsigertoms	-	-
gal.	atsigertą	atsigertus	atsigertą	atsigertas	-	-
įnag.	atsigertu	atsigertais	atsigerta	atsigertomis	-	-
viet.	atsigertame	atsigertuose	atsigertoje	atsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigertasis	atsigertieji	atsigertoji	atsigertosios	-	-
kilm.	atsigertojo	atsigertųjų	atsigertosios	atsigertųjų	-	-
naud.	atsigertajam	atsigertiesiems	atsigertajai	atsigertosioms	-	-
gal.	atsigertąjį	atsigertuosius	atsigertąją	atsigertąsias	-	-
įnag.	atsigertuoju	atsigertaisiais	atsigertąja	atsigertosiomis	-	-
viet.	atsigertajame	atsigertuosiuose	atsigertojoje	atsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigertas, mot. g. atsigerta.
• Skiemenys: at-si-ger-tu

atsigertu

1. tas, kurį atsigėrė

Etimologija

<= atsigerti, atsigeria, atsigėrė <= at- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---