atsigertinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigertinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigertinas, mot. g. atsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigertinas	atsigertini	atsigertina	atsigertinos	atsigertina	-
kilm.	atsigertino	atsigertinų	atsigertinos	atsigertinų	-	-
naud.	atsigertinam	atsigertiniems	atsigertinai	atsigertinoms	-	-
gal.	atsigertiną	atsigertinus	atsigertiną	atsigertinas	-	-
įnag.	atsigertinu	atsigertinais	atsigertina	atsigertinomis	-	-
viet.	atsigertiname	atsigertinuose	atsigertinoje	atsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigertinasis	atsigertinieji	atsigertinoji	atsigertinosios	-	-
kilm.	atsigertinojo	atsigertinųjų	atsigertinosios	atsigertinųjų	-	-
naud.	atsigertinajam	atsigertiniesiems	atsigertinajai	atsigertinosioms	-	-
gal.	atsigertinąjį	atsigertinuosius	atsigertinąją	atsigertinąsias	-	-
įnag.	atsigertinuoju	atsigertinaisiais	atsigertinąja	atsigertinosiomis	-	-
viet.	atsigertinajame	atsigertinuosiuose	atsigertinojoje	atsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigertinas, mot. g. atsigertina.
• Skiemenys: at-si-ger-ti-nuo-ju

atsigertinuoju

1. tas, dėl kurio reikia atsigerti

Etimologija

<= atsigerti, atsigeria, atsigėrė <= at- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---