atsigersiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigersiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigersiantis, mot. g. atsigersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigersiąs, atsigersiantis	atsigersią, atsigersiantys	atsigersianti	atsigersiančios	-	atsigersią
kilm.	atsigersiančio	atsigersiančių	atsigersiančios	atsigersiančių	-	-
naud.	atsigersiančiam	atsigersiantiems, atsigersiantiem	atsigersiančiai	atsigersiančioms, atsigersiančiom	-	-
gal.	atsigersiantį	atsigersiančius	atsigersiančią	atsigersiančias	-	-
įnag.	atsigersiančiu	atsigersiančiais	atsigersiančia	atsigersiančiomis	-	-
viet.	atsigersiančiame, atsigersiančiam	atsigersiančiuose, atsigersiančiuos	atsigersiančioje, atsigersiančioj	atsigersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigersiantysis	atsigersiantieji	atsigersiančioji	atsigersiančiosios	-	-
kilm.	atsigersiančiojo	atsigersiančiųjų	atsigersiančiosios	atsigersiančiųjų	-	-
naud.	atsigersiančiajam	atsigersiantiesiems	atsigersiančiajai	atsigersiančiosioms	-	-
gal.	atsigersiantįjį	atsigersiančiuosius	atsigersiančiąją	atsigersiančiąsias	-	-
įnag.	atsigersiančiuoju	atsigersiančiaisiais	atsigersiančiąja	atsigersiančiosiomis	-	-
viet.	atsigersiančiajame	atsigersiančiuosiuose	atsigersiančiojoje	atsigersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigersiantis, mot. g. atsigersianti.
• Skiemenys: at-si-ger-sian-čiu

atsigersiančiu

1. tas, kuris atsigers

Etimologija

<= atsigerti, atsigeria, atsigėrė <= at- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---