atsigamindavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigamindavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigamindavęs, mot. g. atsigamindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigamindavęs	atsigamindavę	atsigamindavusi, atsigamindavus	atsigamindavusios	-	atsigamindavę
kilm.	atsigamindavusio	atsigamindavusių	atsigamindavusios	atsigamindavusių	-	-
naud.	atsigamindavusiam	atsigamindavusiems	atsigamindavusiai	atsigamindavusioms	-	-
gal.	atsigamindavusį	atsigamindavusius	atsigamindavusią	atsigamindavusias	-	-
įnag.	atsigamindavusiu	atsigamindavusiais	atsigamindavusia	atsigamindavusiomis	-	-
viet.	atsigamindavusiame	atsigamindavusiuose	atsigamindavusioje	atsigamindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigamindavusysis	atsigamindavusieji	atsigamindavusioji	atsigamindavusiosios	-	-
kilm.	atsigamindavusiojo	atsigamindavusiųjų	atsigamindavusiosios	atsigamindavusiųjų	-	-
naud.	atsigamindavusiajam	atsigamindavusiesiems	atsigamindavusiajai	atsigamindavusiosioms	-	-
gal.	atsigamindavusįjį	atsigamindavusiuosius	atsigamindavusiąją	atsigamindavusiąsias	-	-
įnag.	atsigamindavusiuoju	atsigamindavusiaisiais	atsigamindavusiąja	atsigamindavusiosiomis	-	-
viet.	atsigamindavusiajame	atsigamindavusiuosiuose	atsigamindavusiojoje	atsigamindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigamindavęs, mot. g. atsigamindavusi.
• Skiemenys: at-si-ga-min-da-vę

atsigamindavę

1. tas, kuris atsigamindavo

Etimologija

<= atsigaminti, atsigamina, atsigamino <= at- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---